- švikš
- švìkš interj. NdŽ žr. švikšt: 1. Pasėdėjo ir švìkš (išėjo) Ėr. Radai berželį kokį – švìkš i leki nešinas KlvrŽ. 2. Karuomenė[je] juokai sveikam žmogu[i]; du meteliai švìks švìkš – i nėr Mžš. 3. kartojant nusakomas pjovimas: Švìkš švìkš i nupjovė Dr. 4. kartojant nusakomas šlakstymas: Kitas kunigas nelabai kryžiškai krapija – švìkš švìkš Škn. 5. staigiam kyštelėjimui nusakyti: Petras pjauna viena ranka, kita tik švìkš kešenėn, pasižiūria laikrodin – ir baigtas darbas Slm. 6. NdŽ žr. švikšt 5. 7. žr. švikšt 7: Tik švìkš apsigręžė Dj. Švikš ir pražuvo LTR(Krp). Butelis eina [konvejeriu] stačias, švìkš paveiksliukas užsiklijuoja, tūks pastumia Slm. Vėjas švìkš žiemys – mergos dreba susirietę striukom rankovėm Mžš.
Dictionary of the Lithuanian Language.